Bendrasis (elektros) energijos vadybos tikslas yra sutelkti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą. Iš patirties žinoma, kad vien dėmesys energijos naudojimui ir energijos taupymo priemonėms padeda taupyti energiją.
Kai įmonėje yra bendra nuostata (pradedant vadyba ir baigiant darbuotojais) energija naudoti racionaliai, jos bus suvartojama mažiau, pvz., dėl geresnio vartojimo įpročio. Geresni įpročiai nieko nekainuoja ir gali būti įdiegti nedelsiant. Vienintelė kliūtis šiuo atveju yra būtinybė visiems energiją vartojantiems asmenims nuolat kreipti dėmesį į energijos sąnaudas. Nebekreipiant dėmesio, efektyvus energijos vartojimas laipsniškai blogėja ir vėl grįžtama prie mažiau efektyvaus vartojimo.
Gerai veikianti energijos vadybos sistema padės sutelkti dėmesį į energijos sąnaudas.
Energijos vadyba turi būti suprantama daugiau kaip organizacinė nei techninė priemonė, kuri apima įmonės valdymą, apmokymus, skatinimo sistemas ir t.t. Gerai veikianti energijos vadybos sistema yra sudėtinė įmonės organizacinės struktūros dalis. Dėl to efektyvus energijos vartojimas tampa įprasta įmonės veiklos dalimi. Įmonės, naudodamos ribotą išorinę paramą, turi pačios įdiegti energijos vadybos sistemas.
Energijos vadyba yra nuolat besitęsiantis procesas, kurio metu įvairi energijos vadybos veikla vykdoma užprogramuotoje sistemoje. Svarbu pabrėžti, kad energijos vadybos procesas niekada nesustoja, nes visuomet bus galimybių įdiegti patobulinimus, kai keičiasi gamybos technologija, prietaisai, organizacinė struktūra ar kiti faktoriai.
Įmonė energijos vadybą turėtų pradėti nuo pirminio energijos srauto vertinimo, kuris yra visos energijos vadybos pagrindas ir parodo pagrindines energijos sąnaudas įmonės veikloje. Energijos srauto vertinimas turėtų apimti:
Energijos srauto vertinimas yra būtinas, norint sukurti įmonei tinkančią energijos vadybos sistemą, kuri turėtų apimti visus pagrindinius įmonės energiją naudojančius prietaisus. Net ir neįtraukus prietaiso, sunaudojančio nedaug energijos (tai dažniausiai būna apšvietimo sistemos, administracinėse patalpose esantys įrenginiai, mažo galingumo siurbliai bei ventiliatoriai ir t.t.), energijos srauto vertinimas gali būti pakankamai išsamus.
Įmonė turi pati nuspręsti, kurio prietaiso energijos naudojimas turi būti vertinamas, kad susidarytų išsamus vaizdas apie energijos sąnaudas įmonėje.
Energijos sąnaudų vertinimą reikia atlikti taip, kad būtų galima gauti duomenis apie visą sunaudotą energijos kiekį per tam tikrą laikotarpį.
Energijos sąnaudos turėtų būti suskaidytos pagal energijos rūšis, pagal pagrindines (kuras reikmėms, gamtinės dujos ir elektros energija), ir į galutinio naudotojo kategorijas (džiovinimo, šildymo, šaldymo, slėgio padidinimo ir kitas sistemas). Svarbu, kad energijos sąnaudų vertinimas padėtų susidaryti išsamų energijos sąnaudų vaizdą, o ne atskirus informacijos rinkinius, apibūdinančius tik kelis procesus.
Įdiegtos ir planuojamos įdiegti energijos taupymo priemonės.
Įdiegto ir planuojamo įdiegti energiją taupančių priemonių apžvalga yra atliekama siekiant nustatyti energijos taupymo veiklos būklę įmonėje.
Įmonė turi sukurti ir prižiūrėti energijos taupymo veiksmų planą, nurodantį, kaip įgyvendinami įvairūs energijos naudojimo uždaviniai. Tai galėtų būti įvairūs metodai, atsakomybės paskirstymas ir veiksmų įgyvendinimo laiko grafikai. Energijos taupymo veiksmų planas yra dokumentas, pateikiantis (trumpam laikotarpiui) įgyvendinamus veiksmus ir nurodantis, kaip ir kas
turi juos įgyvendinti. Gali būti sukuriami energijos taupymo planai kiekvienam iš energijos taupymo tikslų.
Tarp energijos taupymo veiksmų plano, energijos strategijos, nusistatyto energijos vartojimo tikslo ir uždavinių būtinai turi būti stipri sąsaja.
Energijos taupymo veiksmų planas suformuluoja:
Energijos srautų vertinimas turi būti tikslinamas reguliariai (pvz., kartą per metus), kad būtų galima įvertinti energijos sąnaudų kaita per pastarąjį laikotarpį ir būtų atnaujintas energijos vadybos veiklos pagrindas.
Objekto elektros įranga
Elektros energija įmonėse naudojama:
Viena iš didžiausių elektros energijos taupymo galimybių yra naujų ir efektyvesnių technologijų ir įrengimų diegimas. Tačiau naujų įrenginių, leidžiančių taupyti elektros energiją, įdiegimas svarstytinas tik tada, kai jie dirba pakankamai ilgą laiką ir kai išnaudotos visos kitos galimybės, kai įrenginiai technologiškai pasenę, mažai automatizuoti.
Elektros energijos tiekimo sistemoje, t.y. elektros linijose ir galios transformatoriuose, papildomi energijos nuostoliai atsiranda priklausomai nuo jų parametrų ir darbo režimo, netinkamų apskaitos parametrų ir tarifų pasirinkimo, reaktyvinės energijos kompensavimo, nekontroliuojamų įrangos darbo režimų. Dėl pastoviai veikiančių el. įrenginių (eskalatoriai, ventiliacijos sistemos, apšvietimas, šildymo įrenginiai) .
Kiekvienoje įmonėje energija naudojama ne tik pagrindiniam technologiniam procesui. Nemaža sunaudojamos energijos dalis tenka bendrosios paskirties sistemoms: elektros apšvietimui, vėdinimo įrenginiams ir sistemoms, suspausto oro kompresoriams, vandens tiekimo sistemoms, vidaus elektriniam transportui.
Elektros apšvietimas objektuose gali būti skirstomas į pastato vidaus (patalpų) ir teritorijos apšvietimo sistemas. Darbo vietos apšviestumo kokybė turi didelę įtaką dirbančiųjų sveikatai, jų darbo našumui, darbo kokybei ir saugumui. Todėl energijos taupymas darbo vietų apšviestumo sąskaita netaikytinas.
Taupoma mažinant apšvietimo įrenginio lyginamųjų galių jų techninių charakteristikų tobulinimo sąskaita ir minimizuojant jų darbo trukmę. Ypač daug energijos galima sutaupyti pakeitus neefektyvias lempas, šviestuvus bei lempų įjungimo ir reguliavimo aparatus efektyvesniais. Sutvarkius apšvietimo sistemas, elektros energijos sąnaudas jose galima sumažinti 20-40%.
Pasiūlymai taupyti energijai patalpų apšvietimo sistemose
Pasiūlymai taupyti energijai vėdinimo sistemose
Energija vėdinimo sistemose naudojama orui transportuoti ir tiekiamam orui pašildyti. Daugiausia įtakos sunaudojamos energijos kiekiui turi: oro kiekis, tiekiamo oro temperatūra, atliekamosios šilumos utilizavimas, vėdinimo sistemos aerodinaminis pasipriešinimas, vėdinimo sistemos darbo režimas, vėdinimo įrangos efektyvumas, vietiniai siurbtuvai, oro paskirstymas ir šalinimas, naudojamos šilumos šaltinis, saulės spinduliavimo įnešama šiluma, technologijos ir pastato ypatumai.
Mažinti vėdinimo oro kiekį rekomenduojama:
Oro apykaitos sumažinimas 1 m3/s dirbant viena pamaina duoda metinę 140 tūkst. kWh šilumos ekonomiją.
Sistemos aerodinaminiam pasipriešinimui sumažinti rekomenduojama:
Sistemos aerodinaminio pasipriešinimo sumažinimas 0,1 kPa, kai debitas 1m3/s, duoda 0,15kW galios arba 350kWh elektros energijos metinę ekonomiją.
Atgauti šalinamo oro šilumą rekomenduojama:
Kai debitas 1 m3/s, šilumos utilizatorių panaudojimas sutaupo 70-100 tūkst. kWh šilumos per metus.
Be to, rekomenduojama:
Temperatūros sumažinimas 1°C per šildymo sezoną sutaupo 5% šilumos. Temperatūros pakėlimas 1°C vasarą leidžia sumažinti vėdinimo oro kiekį apie 20%.