Kaip elgtis perkūnijos metu

Kaip apsisaugoti perkūnijos metu

Žaibas yra vienas iš pavojingiausių meteorologinių reiškinių, kasmet pasaulyje pareikalaujantis žmonių gyvybių ir atnešantis didelių ekonominių ir materialinių nuostolių. Žaibo poveikis yra dvejopas. Pirmiausia minėtinas tiesioginis griaunamasis, terminis žaibo išlydis, taip pat - išlydžio metu visais dažniais kintantis magnetinis laukas. Dažniausiai žaibą “traukia” anomalios, patogeninės zonos, povandeninės srovės, aukšti statiniai, įvairios paskirties bokštai, atvirose vietovėse ant aukštumų stovintys pastatai. Gamtoje žaibas yra natūralus būdas išsaugoti elektrinę pusiausvyrą tarp žemės paviršiaus ir atmosferos.

Apsisaugant nuo žaibo būtina  numatyti prevencines priemones, įsirengti žaibolaidžius, apsaugos nuo viršįtampių prietaisus, patikimą įžeminimą ir potencialų išlyginimo sistemą. Jei žaibolaidis įrengtas, patikrinti žaibolaidį, kontaktinius sujungimus, įžeminimo varžas ir kitus žaibosaugos elementus.

Apmokykite vaikus, kaip jie turi elgtis užklupus perkūnijai esant lauke ir namuose, kaip vaikai turi elgtis,  jei perkūnijos metu tėvų nėra namuose.



Ką daryti jei perkūnija užklupo plyname lauke?

Susiraskite priedangą

  • Nelaukite, kol perkūnija ims griaudėti virš galvos. Tuomet bus sunku išvengti žaibo smūgio. Iš anksto paieškokite kokio nors pastato arba įlipkite į automobilį, įtraukite automobilio anteną, užverkite visus langus, perkūnijos metu nelieskite automobilio metalinių dalių.
  • Jeigu nėra nei pastato, nei mašinos, slėpkitės žemoje vietoje, kuo toliau nuo kalvų, medžių, stulpų ir aptvarų. Jeigu audra užklupo miške, slėpkitės po žemais krūmais, žemesniu medžiu.
  • Pasirinkite vandens neužliejamą vietą, kuo sausesnę vietą.
  • Ieškodami priedangos, (venkite atviros erdvės, kurioje būtumėte aukščiausias objektas ) nebėkite per plyną lauką, nes žaibas gali jus aplenkti.




Venkite pavojingų vietų

  • Nesislėpkite mažose pašiūrėse ar pastogėse, po pavieniais medžiais, atidengtose mašinose.
  • Nebraidykite po vandenį. Jeigu plaukiodami valtimi pastebėjote kylant audros debesį, kuo greičiau irkluokite į krantą.
  • Jeigu jaučiate, kad dilgčioja odą ir riečiasi plaukų galiukai, žinokite, kad pavojus labai didelis. Tokiu atveju, pritūpkite, palenkite galvą, žemę lieskite tik kojų pirštų galiukais, rankas padėkite ant kelių.
  • Audros metu nelieskite ( nelaikykite ) metalinių daiktų .
  • Nekalbėkite telefonu, nesinaudokite elektriniais prietaisais.
  • Perkūnijos metu, nevažiuokite automobiliu atviru stogu, motociklu, dviračiu ar kita atvira transporto priemone..



Jei perkūnija užklupo patalpose?

  • Išjunkite elektros prietaisus ( jei yra galimybė įvadinį automatinį išjungėją), atjunkite antenas. uždarykite duris, langus ir orlaides.
  • Uždarykite duris, langus ir orlaides, ventiliacijos ir kitas angas. perkūnijos metu nestovėkite prie langų, sienų, krosnių, židinių.
  • Perkūnijos metu nestovėkite prie langų, sienų, krosnių, židinių.
  • Nesilieskite pastato metalinių konstrukcijų ir kitų metalinių daiktų.
  • Nekalbėkite telefonu, nesinaudokite elektriniais prietaisais.
  • Nesimaudykite po dušu ar vonioje.
  • Jei pamatėte kamuolinį žaibą, nepanikuokite,  elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nedarinėkite durų ar langų, kuo mažiau judėsite, tuo mažesnis pavojus nukentėti nuo kamuolinio žaibo.



Nukentėjus nuo žaibo iškrovos

Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma žaibo smūgį patyrusių žmonių laikinai netenka sąmonės. Beveik visų sąmonė aptemsta, ir jie negali prisiminti, kas įvyko. Daugelis nukentėjusių laikinai neįstengia pajudinti kojų, o kai kuriems išsivysto nuolatinis paralyžius.

Patyrus žaibo smūgį:

  • galima prarasti orientaciją;
  • gali svaigti galva;
  • galima netekti kalbos;
  • gali išsivystyti šokas (pasireiškia jaudulys, nerimas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, aptemsta sąmonė).


Delsti nevalia

Jeigu šalia jūsų esančius žmones palietė žaibo iškrova, kuo greičiau pakvieskite “Greitąją pagalbą” arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.. Pirmiausia pasirūpinkite tais žmonėmis, kurie nekvėpuoja. Patikrinkite pulsą. Jeigu jo nėra, darykite širdies masažą. Jeigu širdis plaka, pasistenkite normalizuoti kvėpavimą. Darykite dirbtinį kvėpavimą tol, kol atvyks “Greitoji pagalba”.


Norėdami atlaisvinti nukentėjusiojo kvėpavimo takus, per daug neatloškite jo galvos, nes galite sužeisti kaklą arba stuburą. Pakelkite tik smakrą, kad pakaušis liestų žemę.


Jeigu audra dar nesibaigė, nukentėjusįjį nuneškite į saugesnę vietą, geriausia į kokią nors patalpą. Nesibaiminkite, liesti nukentėjusįjį nėra pavojinga. Paguldyto žmogaus kojas pakelkite 15-30 cm aukščiau už kitas kūno dalis. Apkloję nukentėjusįjį, nedelsdami ieškokite medicininės pagalbos. Net jeigu žmogus sąmoningas ir gali kalbėti, gali būti pažeisti jo vidaus organai.

 

Ką daro medikai

Pirmiausia nukentėjusiajam duoda deguonies, jeigu reikia, daro dirbtinį kvėpavimą. Daugeliui žmonių tenka ilgai daryti dirbtinį kvėpavimą net tuomet, kai pradeda plakti širdis. Medikai nuolat stebi širdies ritmą, į veną leidžia specialius tirpalus, sutvarsto nudegimus, patikrina, ar nėra vidinių kraujavimų, ar nesužaloti pilvo ertmės organai, stebi, kaip funkcionuoja nervų