Dažniausiai užduodami klausimai

  • Mano sodyba apsupta aukštais medžiais. Ar galiu jaustis saugus ir tikėtis, kad jie apsaugos mano namus nuo žaibo ?
Aukšti medžiai neužtikrina statinių apsaugos nuo žaibo. Pagrindiniai žaibo keliai, kuriais veikiami įvairūs objektai, tai - antenos, elektros ir komunikacijų stulpai, elektros laidai, pastato aštrūs kampai, komunikacijos žemėje.

  • Kodėl būtina sujungti žaibolaidžio įžeminimo įrenginį su elektros įžemikliu?

Pagal EĮĮT elektros įrenginių įrengimo taisyklių VIII skyriuje nurodytus reikalavimus  įžemintuvų įrengimui ir STR 2.01.06:2009. STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO. IŠORINĖ STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO reglamento reikalavimus, visais atvejais, išskyrus naudojamą atskirai stovintį žaibolaidį, žaibolaidžio įžeminimas sutapatinamas su statinio elektros įrangos, ryšio priemonių arba metalinių statinio konstrukcijų įžemikliais.

Įžemintuvo varža turi būti ne didesnė kaip 10 omų. Dėl žaibo išlydžio geresnio srovės sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai ir visų įžeminimo laidininkų  įžemintuvai turi būti sujungti tarpusavyje. Įžeminimo įrenginiai turi atitikti valstybinių standartų, elektros įrenginių įrengimo taisyklių, statybinių normų ir taisyklių ir kitų normatyvinių-techninių dokumentų reikalavimus.

  • Kuo skiriasi aktyvioji ir pasyvioji žaibosaugos sistema?
Aktyvioji žaibosauga – statinio apsaugai nuo tiesioginio žaibo poveikio skirtas įrenginys su įmontuota elektronine įranga, sukuriančia vainikinį išlydį. Veikimo principas. Aktyviajame žaibolaidyje sumontuota elektroninė įranga, kuri perkūnijos metu per sekundės dalis prieš žaibo išlydį ima skleisti aukšto dažnio impulsus. Dėl to žaibolaidis sukuria vainikinį išlydį, kuris sukuria jonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) žaibui nukreipti į žaibolaidį. Šis jonizuotas kanalas sąlyginai padidina žaibolaidžio aukštį ir daug kartų praplečia jo apsaugos zoną. Aktyviojo žaibolaidžio apsaugos zona siekia iki 100 metrų.

Pasyvioji apsauga nuo žaibo - įšorinei apsaugai nuo žaibo smūgių statomi atskirai stovintys arba pastatyti ant saugomo objekto strypų, tinklo arba trosų žaibolaižiai. Įrengiami žaibo priėmikliai, priimantys žaibo smūgį ir nutekinantys žaibo energiją į žemę. Šios sistemos principas yra tas, kad visi įrenginiai, išlindę aukščiau stogo, yra pajungti prie bendros žaibosaugos sistemos arba yra apsaugoti atskirais žaibolaidžiais. Projektuojant išorinę statinių apsaugą, reikia pasirinkti statinio apsaugos patikimumą ir apsaugos klasę.


  • Kada reikia tikrinti žaibolaidžio sistemą?

Pagal STR 2.01.06:2009 : Apsaugos nuo žaibo sistemos apžiūra visada atliekama po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro ir intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto darbų arba kai pakeičiamos kai kurios žaibolaidžio dalys.

Periodiškumas :
I ir II apsaugos klasės pastatams apžiūra atliekama kas 1 metai, tikrinimas kas 2 metus.
III ir IV apsaugos klasės pastatams apžiūra atliekama kas 2 metai, tikrinimas kas 4 metus.
Naudojant apsaugos nuo žaibo įrenginius sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje, apžiūrą reikia atlikti kas 6 mėn., o patikrinimą kas 1 metai.

  • Girdėjau, kad aktyvusis žaibolaidis pritraukia žaibus. Ar tai tiesa?

Aktyvinis žaibolaidis veikia tik savo apsaugos zonoje, priklausomai nuo jo tipo ( Veikimo spindulys apie 100 m.). Žaibas trenkia į žemę iš kelių kilometrų atstumo (formuojasi debesyse 3 – 6 km. aukštyje ) dažniausiai trenkia į vietoves ar pastatus, vietoves kur daug požeminių šaltinių, kur maža žemės varža, įvairius bokštus ar statinius. Žaibas paprastai trunka 0,05 s. Aktyvinis žaibolaidis perkūnijos metu per sekundės dalis prieš žaibo išlydį ima skleisti aukšto dažnio impulsus. Dėl to žaibolaidis sukuria vainikinį išlydį, kuris sukuria jonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) saugiai žaibui nukreipti į žaibolaidį.

Taip pat veikia ir tradicinė žaibosauga, bet jos strypo arba kito elemento vainikinis išlydis (atvirkštinis išlydis) yra daug mažesnis, todėl ir turi mažesnę apsaugos zoną. Prielaidos susiformuoti žaibui atsiranda debesyse, todėl sukurti tokį vainikinį išlydį, kad pritraukti žaibą iš debesų, nelabai realios.

  • Trenkus žaibui į netoliese gyvenvietėje esantį vandens bokštą, sugedo kiemo vartų automatika, signalizacijos pultas. Kaip tai gali būti susiję ?

Trenkus žaibui, dviejų kilometrų spinduliu aplink pataikymo vietą, vyksta procesai, vadinami elektromagnetine indukcija. Silpnų srovių sistemose, laiduose atsiranda viršįtampiai, ko pasekoje įranga sugenda.To išvengti įmanoma, įrengus viršįtampių ribotuvus.

Žaibas gali sukelti gaisrus, žmonių žūtis, sugadinti elektros, elektronikos įrangą, o antriniai žaibo poveikiai daro didelę įtaką elektros tinklų, pramonės įmonių, ryšių infrastruktūros, medicinos, IT ir kitų ūkio subjektų veiklai. Dėl žaibo sukeltų pasekmių patiriami ir dideli ekonominiai nuostoliai.

  • Mano namo stogas yra metalinis. Ar jis veikia kaip žaibolaidis?

Ne, jis neveikia kaip žaibolaidis, nes neturi ryšio su įžeminimo įrenginiu. Bet įrengus, metalinis stogas gali būti žaibo ėmiklis, kai atitinka šiuos reikalavimus:
Geležinis stogas: skardos storis ne mažesnis nei 4 mm
Varinis stogas: skardos storis ne mažesnis, nei 5 mm
Aliumininis stogas: skardos storis ne mažesnis, nei 7 mm

Kai užtikrinama kontaktinė varža tarp stogo dangos elementų. Jeigu yra pavojus po metaline stogo danga esančioms medžiagoms arba jos neatitinka STR reikalavimų, stogo dangos kaip žaibo priėmiklio naudoti negalima.
Šiuos klausimus sprendžia projektuotojas įvertindamas riziką ir laikydamasis STR 2.01.06:2009.
APSAUGA NUO ŽAIBO. IŠORINĖ STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO reikalavimų.

  • Kada atsipirks žaibolaidis? Ar verta jį įsirengti?

Žaibolaidžio atsipirkimas yra sąlyginis. Žaibolaidžio pagrindinė funkcija apsaugoti nuo gaisro ir žmonių žūties. Jei įvertinus žaibo pataikymo pasekmes, kaip gyvenamojo ploto ar įrangos gedimus, atstatymo kaštus, tai sunku ekonomiškai įvertinti.

Žaibosaugos įrengimas vidutiniam gyvenamajam namui ( priklausomai nuo namo dydžio ) apytiksliai kainuoja apie 2500-4800 litų. Vidutiniškai žaibosaugos sistema gyvenamajam namui sudaro 1-2 proc. namo sąmatinės vertės.
Jei namo sąmatinė vertė 400000 lt., tai žaibosaugos sistemos kaina vidutiniškai 4000 lt./400000 lt. - 1 proc.
Jei namo sąmatinė vertė 300000 lt. tai žaibosaugos sistemos kaina vidutiniškai 2500 lt./300000 lt. - 0,83 proc.
Saugant savo turtą, save ir šeimos narius nuo gamtos stichijos, žaibosaugos įrengimo kaina yra labai maža.

  • Kokias medžiagas geriau rinktis žaibolaidžio sistemai? Cinkuoto plieno ar varines?

Dažniausiai žaibolaidžio medžiagos ir detalės parenkamos pagal stogo dangą. Varis laikui bėgant patamsėja. Cinkuotas plienas išlieka pilkas. Varis yra geresnis laidininkas už plieną, bet žaibosaugos reikalavimus atitinka  varinės ir cinkuoto plieno  medžiagos.
Projektuojant ir įrenginėjant žaibosaugos sistemas būtina vadovautis STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo“, reglamentu „Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, bei šio reglamento nuorodomis į kitus dokumentus.

  • Iš ko susideda įžeminimo sistema?

Norint gerai apsisaugoti nuo žaibo, elektrostatinės iškrovos ir komutacinių viršįtampių elektros įrangoje reikalinga patikima įžeminimo sistema. Įžeminimo įrenginį  sudaro vertikalių elektrodų, jungiamųjų laidininkų, išlyginamojo tinklo ir įžeminimo laidininko visuma arba bet koks jų derinys. Žemėje esanti įžeminimo įrenginio dalis yra vadinama įžemintuvu.

Šiuo metu Lietuvoje populiariausi giluminiai  įžemintuvai. Panaudojami plieniniai variuoti strypai, kurie sujungiami konusinėmis arba srieginėmis  žalvarinėmis  movomis. Jie kalami į žemę elektriniais vibro-plaktukais. Tokiu būdu pasiekiama maža varža ,šie įžemikliai  užima mažai vietos, atsparus korozijai, ilgaamžiai. Šiuo metu tai pigiausias įžeminimo būdas.

  • Ar galiu pats pasidaryti įžeminimą?

Įžeminimą galima pasidaryti ir pačiam, bet reikia turėti tam tikslui tinkamas medžiagas, įrankius, matavimo prietaisus ir elektrotechninių žinių.

  • Ka reiškia įžemintuvo varža 10 omų?

Užtikrinant žaibosaugos sistemos patikimumą ir sąvalaikį suveikimą, didelę reikšmę turi žaibosaugos įžemintuvo varža. Norint žaibo impulsinę srovę patikimai nukreipti  į žeme nesukeliant statiniuose viršįtampių ir kitų neigiamų padarinių, įžeminimo sistemos matmenys, atstumai iki kitų komunikacijų, forma ir teisingas sumontavimas yra labai svarbūs. Įžemikliai apibūdinami elektros varža, kurią sudaro apie įžemiklį esantis gruntas. Ši varža taip pat priklauso ir nuo įžemiklių geometrinių dydžių, dėl geresnio žaibo išlydžio srovės sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai . STR 2.01.06:2009 "Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo." nurodoma, kad įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 10 Ω.

  • Kas yra išorinė ir vidinė žaibosauga?

Žaibosaugos sistema skirstoma į išorinę ir vidinę.

Įšorinį žaibolaidį sudaro 3 dalys:

  • Žaibo imtuvas (tiesiogiai priima žaibo smūgį);
  • Laidininkai (žaibo srovę perduoda į žemę);
  • Įžeminimo įrenginys (išskirstantis žaibo srovę žemėje).


Žaibo priėmėjai, žaibo srovės nuvedėjai, įžeminimas, sudaro įšorinę apsaugą nuo žaibo.

Vidinė dalis:

  • Apsauga nuo viršįtampių
  • Potencialų išlyginimo sistema

Labai svarbi žaibosaugos dalis yra apsauga nuo viršįtampių. Tai yra žaibosaugos dalis sauganti nuo elektros tinklo perjungimo procesų ir žaibo sukeltų viršįtampių, statinių krūvių, elektros ir silpnų srovių tinklus, elektrotechnikos ir elektronikos prietaisus.

Didelę dalį visų sutrikimų elektros tiekimo ir kitose sistemose sudaro atsiradę viršįtampiai. Viršįtampiai gali susidaryti dėl tiesioginio žaibo smūgio į pastatą, elektros tinklus, įvykus žaibo išlydžiui netoliese pastato ar elektros tiekimo trukdžių. Pavojingais laikomi išlydžiai, kylantys 1,5 km nuotoliu nuo pastato.


  • Ar užtenka apsaugoti namą tik su įšorine žaibosauga?

 

- Mano sodyba apsupta aukštais medžiais. Ar galiu jaustis saugus ir tikėtis, kad jie apsaugos mano namus nuo žaibo ?

Aukšti medžiai neužtikrina statinių apsaugos nuo žaibo. Pagrindiniai žaibo keliai, kuriais veikiami įvairūs objektai, tai - antenos, elektros ir komunikacijų stulpai, elektros laidai, pastato aštrūs kampai, komunikacijos žemėje.


- Kodėl būtina sujungti žaibolaidžio įžeminimo įrenginį su elektros įžemikliu?

Pagal
EĮĮT elektros įrenginių įrengimo taisyklių VIII skyriuje nurodytus reikalavimus įžemintuvų įrengimui ir STR 2.01.06:2009. STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO. IŠORINĖ STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO reglamento reikalavimus, visais atvejais, išskyrus naudojamą atskirai stovintį žaibolaidį, žaibolaidžio įžeminimas sutapatinamas su statinio elektros įrangos, ryšio priemonių arba metalinių statinio konstrukcijų įžemikliais.
Į
žemintuvo varža turi būti ne didesnė kaip 10
omų. Dėl žaibo išlydžio geresnio srovės sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai ir visų įžeminimo laidininkų  įžemintuvai turi būti sujungti tarpusavyje. Įžeminimo įrenginiai turi atitikti valstybinių standartų, elektros įrenginių įrengimo taisyklių, statybinių normų ir taisyklių ir kitų normatyvinių-techninių dokumentų reikalavimus.

- Kuo skiriasi aktyvioji ir pasyvioji žaibosaugos sistema?

Aktyvioji žaibosauga – statinio apsaugai nuo tiesioginio žaibo poveikio skirtas įrenginys su įmontuota elektronine įranga, sukuriančia vainikinį išlydį.
Veikimo principas. Aktyviajame žaibolaidyje sumontuota elektroninė įranga, kuri perkūnijos metu per sekundės dalis prieš žaibo išlydį ima skleisti aukšto dažnio impulsus. Dėl to žaibolaidis sukuria vainikinį išlydį, kuris sukuria jonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) žaibui nukreipti į žaibolaidį. Šis jonizuotas kanalas sąlyginai padidina žaibolaidžio aukštį ir daug kartų praplečia jo apsaugos zoną. Aktyviojo žaibolaidžio apsaugos zona siekia iki 100 metrų.

Pasyvioji apsauga nuo žaibo
- įšorinei apsaugai nuo žaibo smūgių statomi atskirai stovintys arba pastatyti ant saugomo objekto strypų, tinklo arba trosų žaibolaižiai. Įrengiami žaibo priėmikliai, priimantys žaibo smūgį ir nutekinantys žaibo energiją į žemę. Šios sistemos principas yra tas, kad visi įrenginiai, išlindę aukščiau stogo, yra pajungti prie bendros žaibosaugos sistemos arba yra apsaugoti atskirais žaibolaidžiais. Projektuojant išorinę statinių apsaugą, reikia pasirinkti statinio apsaugos patikimumą ir apsaugos klasę.


- Kada reikia tikrinti žaibolaidžio sistemą ?

Pagal STR 2.01.06:2009 : Apsaugos nuo žaibo sistemos apžiūra visada atliekama po uraganinio vėjo, potvynio, žemės drebėjimo, gaisro ir intensyvios audros, žaibo išlydžio, remonto darbų arba kai pakeičiamos kai kurios žaibolaidžio dalys.
Periodiškumas :
I ir II apsaugos klasės pastatams apžiūra atliekama kas 1 metai, tikrinimas kas 2 metus.
III ir IV apsaugos klasės pastatams apžiūra atliekama kas 2 metai, tikrinimas kas 4 metus.
Naudojant apsaugos nuo žaibo įrenginius sprogioje ar chemiškai aktyvioje aplinkoje, apžiūrą reikia atlikti kas 6 mėn., o patikrinimą kas 1 metai.

- Girdėjau, kad aktyvusis žaibolaidis pritraukia žaibus. Ar tai tiesa ?


Aktyvinis žaibolaidis veikia tik savo apsaugos zonoje, priklausomai nuo jo tipo ( Veikimo spindulys apie 100 m.). Žaibas trenkia į žemę iš kelių kilometrų atstumo (formuojasi debesyse 3 – 6 km. aukštyje ) dažniausiai trenkia į vietoves ar pastatus, vietoves kur daug požeminių šaltinių, kur maža žemės varža, įvairius bokštus ar statinius. Žaibas paprastai trunka 0,05 s. Aktyvinis žaibolaidis perkūnijos metu per sekundės dalis prieš žaibo išlydį ima skleisti aukšto dažnio impulsus. Dėl to žaibolaidis sukuria vainikinį išlydį, kuris sukuria jonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) saugiai žaibui nukreipti į žaibolaidį.
Taip pat veikia ir tradicinė žaibosauga, bet jos strypo arba kito elemento vainikinis išlydis (atvirkštinis išlydis) yra daug mažesnis, todėl ir turi mažesnę apsaugos zoną.
Prielaidos susiformuoti žaibui atsiranda debesyse, todėl sukurti tokį vainikinį išlydį, kad pritraukti žaibą iš debesų, nelabai realios.

- Trenkus žaibui į netoliese gyvenvietėje esantį vandens bokštą, sugedo kiemo vartų automatika, signalizacijos pultas. Kaip tai gali būti susiję ?

Trenkus žaibui, dviejų kilometrų spinduliu aplink pataikymo vietą, vyksta procesai, vadinami elektromagnetine indukcija. Silpnų srovių sistemose, laiduose atsiranda viršįtampiai, ko pasekoje įranga sugenda.To išvengti įmanoma, įrengus viršįtampių ribotuvus.
Žaibas gali sukelti gaisrus, žmonių žūtis, sugadinti elektros, elektronikos įrangą, o antriniai žaibo poveikiai daro didelę įtaką elektros tinklų, pramonės įmonių, ryšių infrastruktūros, medicinos, IT ir kitų ūkio subjektų veiklai. Dėl žaibo sukeltų pasekmių patiriami ir dideli ekonominiai nuostoliai.


- Ma
no namo stogas yra metalinis. Ar jis veikia kaip žaibolaidis ?

Ne, jis neveikia kaip žaibolaidis, nes neturi ryšio su įžeminimo įrenginiu.
Bet įrengus, metalinis stogas gali būti žaibo ėmiklis, kai atitinka šiuos reikalavimus :
Geležinis stogas : skardos storis ne mažesnis nei 4 mm
Varinis stogas : skardos storis ne mažesnis, nei 5 mm
Aliumininis stogas : skardos storis ne mažesnis, nei 7 mm

Kai užtikrinama kontaktinė varža tarp stogo dangos elementų.
Jeigu yra pavojus po metaline stogo danga esančioms medžiagoms arba jos neatitinka STR reikalavimų, stogo dangos kaip žaibo priėmiklio naudoti negalima.
Šiuos klausimus sprendžia projektuotojas įvertindamas riziką ir laikydamasis
STR 2.01.06:2009.
APSAUGA NUO ŽAIBO. IŠORINĖ STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO reikalavimų.

- Kada atsipirks žaibolaidis? Ar verta jį įsirengti ?


Žaibolaidžio atsipirkimas yra sąlyginis. Žaibolaidžio pagrindinė funkcija apsaugoti nuo gaisro ir žmonių žūties. Jei įvertinus žaibo pataikymo pasekmes, kaip gyvenamojo ploto ar įrangos gedimus, atstatymo kaštus, tai sunku ekonomiškai įvertinti.


Žaibosaugos įrengimas vidutiniam gyvenamajam namui ( priklausomai nuo namo dydžio ) apytiksliai kainuoja apie 2500-4800 litų. Vidutiniškai žaibosaugos sistema gyvenamajam namui sudaro 1-2 proc. namo sąmatinės vertės.
Jei namo sąmatinė vertė 400000 lt., tai žaibosaugos sistemos kaina vidutiniškai 4000 lt./400000 lt. - 1 proc.
Jei namo sąmatinė vertė 300000 lt. tai žaibosaugos sistemos kaina vidutiniškai 2500 lt./300000 lt. - 0,83 proc.
Saugant savo turtą, save ir šeimos narius nuo gamtos stichijos, žaibosaugos įrengimo kaina yra labai maža.


- Kokias medžiagas geriau rinktis žaibolaidžio sistemai? Cinkuoto plieno ar varines?


Dažniausiai žaibolaidžio medžiagos ir detalės parenkamos pagal stogo dangą. Varis laikui bėgant patamsėja. Cinkuotas plienas išlieka pilkas. Varis yra geresnis laidininkas už plieną, bet žaibosaugos reikalavimus atitinka varinės ir cinkuoto plieno medžiagos.
Projektuojant ir įrenginėjant žaibosaugos sistemas būtina vadovautis STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo“, reglamentu „Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, bei šio reglamento nuorodomis į kitus dokumentus.

- Iš ko susideda įžeminimo sistema ?

Norint gerai apsisaugoti nuo žaibo, elektrostatinės iškrovos ir komutacinių viršįtampių elektros įrangoje reikalinga patikima įžeminimo sistema. Įžeminimo įrenginį sudaro vertikalių elektrodų, jungiamųjų laidininkų, išlyginamojo tinklo ir įžeminimo laidininko visuma arba bet koks jų derinys. Žemėje esanti įžeminimo įrenginio dalis yra vadinama įžemintuvu.
Šiuo metu Lietuvoje populiariausi giluminiai  įžemintuvai. Panaudojami plieniniai variuoti strypai, kurie sujungiami konusinėmis arba srieginėmis žalvarinėmis movomis. Jie kalami į žemę elektriniais vibro-plaktukais. Tokiu būdu pasiekiama maža varža ,šie įžemikliai užima mažai vietos, atsparus korozijai, ilgaamžiai. Šiuo metu tai pigiausias įžeminimo būdas.

- Ar galiu pats pasidaryti įžeminimą?

Įžeminimą galima pasidaryti ir pačiam, bet reikia turėti tam tikslui tinkamas medžiagas, įrankius, matavimo prietaisus ir elektrotechninių žinių.

- Ka reiškia įžemintuvo varža 10 omų ?

Užtikrinant žaibosaugos sistemos patikimumą ir sąvalaikį suveikimą, didelę reikšmę turi žaibosaugos įžemintuvo varža. Norint žaibo impulsinę srovę patikimai nukreipti į žeme nesukeliant statiniuose viršįtampių ir kitų neigiamų padarinių, įžeminimo sistemos matmenys, atstumai iki kitų komunikacijų, forma ir teisingas sumontavimas yra labai svarbūs. Įžemikliai apibūdinami elektros varža, kurią sudaro apie įžemiklį esantis gruntas. Ši varža taip pat priklauso ir nuo įžemiklių geometrinių dydžių, dėl geresnio žaibo išlydžio srovės sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai . STR 2.01.06:2009 "Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo." nurodoma, kad įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 10 Ω.

- Kas yra išorinė ir vidinė žaibosauga?


Žaibosaugos sistema skirstoma į išorinę ir vidinę.

Įšorinį žaibolaidį sudaro 3 dalys:

*Žaibo imtuvas (tiesiogiai priima žaibo smūgį);

*Laidininkai (žaibo srovę perduoda į žemę);

*Įžeminimo įrenginys (išskirstantis žaibo srovę žemėje).

Žaibo priėmėjai, žaibo srovės nuvedėjai, įžeminimas, sudaro įšorinę apsaugą nuo žaibo.

Vidinė dalis:

*Apsauga nuo viršįtampių

*Potencialų išlyginimo sistema

Labai svarbi žaibosaugos dalis yra apsauga nuo viršįtampių. Tai yra žaibosaugos dalis sauganti nuo elektros tinklo perjungimo procesų ir žaibo sukeltų viršįtampių, statinių krūvių, elektros ir silpnų srovių tinklus, elektrotechnikos ir elektronikos prietaisus.

Didelę dalį visų sutrikimų elektros tiekimo ir kitose sistemose sudaro atsiradę viršįtampiai. Viršįtampiai gali susidaryti dėl tiesioginio žaibo smūgio į pastatą, elektros tinklus, įvykus žaibo išlydžiui netoliese pastato ar elektros tiekimo trukdžių. Pavojingais laikomi išlydžiai, kylantys 1,5 km nuotoliu nuo pastato.


- Ar užtenka apsaugoti namą tik su įšorine žaibosauga ?